Pastaruoju metu verdant kalboms apie vaikų auklėjimą atsiranda vis daugiau teorijų, kaip atžalą reiktų tinkamai auklėti. Vienas iš būdų – pozityvi disciplina. „Jos esmė – vaikas turi žinoti, jog egzistuoja pasekmės, jei elgsis netinkamai. Bet tai nėra bausmė. Tarkime – jei nesirengsi ar nesitvarkysi kambario vakare negalėsi žiūrėti filmuko 30 minučių, o tik 10“, – teigia vaikų psichologė ir darželių tinklo „Išminčiukai“ direktorė Ingrida Keliauskienė.

Psichologė pataria...

  • Adekvati pasekėme. Nereiktų sakyti, jog jei nevalgysi – daugiau niekada negausi saldainių. Vaikas žino, kad tai nerealu. Vis tiek kažkada gaus ir todėl jis gali nereaguoti.
  • Smurtas yra nepateisinamas. Jokiais būdais. Jis nesprendžia problemos, o tik dar labiau gilina ją.
  • Nepalikti vieno kambaryje ir jokiu būdu tamsoje. Po tokio incidento vaikas gali apskritai bijoti pasilikti vienas, nes jausis nesaugus. Verčiau nurimus jam – paprašyti kartu pasėdėti tyliai ir apmąstyti savo veiksmus.
  • Kritikuoti ne vaiką, o jo veiksmus. Sakydami „koks blogas esi, kodėl taip padarei?“ griauname vaiko savivertę ir pasitikėjimą savimi. Verčiau reiktų sakyti „kodėl toks geras berniukas, taip negražiai pasielgė“.

 

Kol pusnys tik didėja, o pavasario saulės nematyti ir karantino pančiai neatlaisvėjo – daugiau laiko praleidžiame namie su vaikais. Vis tik kartais pritrūksta idėjų, kaip turiningai išnaudoti laiką su mažiausiais – kuo užimti, kad būtų smagu ir naudinga. Vilnuje, Valakampiuose įsikūrusio vaikų darželio „Išminčiukai“ auklėtoja Kotryna Drobužaitė dalinasi 3 smagiomis idėjomis, kaip tai padaryti.  

Spalvinimas štampukais

Reikalingi trys paveikslėliai atspausdinti ant nupiešti paveikslėliai, virtuvinė kempinėlė, guašas ar kiti skysti dažai.

Eiga:

Tereikia sukarpyti virtuvinę kempinėlę įvairiomis formomis ir dydžiais. Ją merkti į dažus ir leisti vaikams marginti piešinius.

„Tai netradicinis spalvinimo būdas, tinkantis ir mažesniems ir vyresniems vaikams. Štampuodami su kempinėle galima gauti skirtingus raštus, nei spalvinant teptuku. Su šia užduotėle laviname kūrybiškumą, smulkiosios motorikos įgūdžius, vaizduotę“, – sako pašnekovė.

Pasislėpusios raidės

Reikalingi du lapai, popieriniai rankšluosčiai, vanduo ir pipetė.

Eiga:

Ant abiejų lapų surašykite visas abėcėlės raides (arba geometrines formas, skaičius). Tada paėmus popierinį rankšluostį, jį sukarpyti į mažus skutelius ir  uždėti ant raidžių viename lape. Galiausiai pasiėmus pipetę, po vieną lašiuką užlašinti ant uždengtų raidžių. Tą raidę, kuri išryškėja reikia surasti kitame lape ir ją apibraukti.

„Tai linksmas būdas mokytis abėcėlės raidžių. Mokydamiesi raides, kartu laviname atidumą, koncentraciją. Be to, mokymasis žaidimo forma padeda lengviau įsisavinti informaciją ir vaikai mieliau mokysis“, – šypsosi pedagogė.

Ledų rutuliukai ir vafliai

Reikės butelio kamštelių, dekoratyvinių minkštų kamuoliukų ir skalbinių segtuko ar pinceto.

Sudėkite kamštelius norima forma ar didėjimo ir mažėjimo tvarka. Ir paprašykite vaiko segtuko pagalba sudėti minkštus kamuoliukus į kamštelius. Tuomet galite paprašyti suskaičiuoti, kiek vienoje eilutėje kamuoliukų.

„Ši užduotėlė puikiai tinka lavinti smulkiosios motorikos įgūdžius. Išmokstame koordinuoti savo judesius suimdami ir įdėdami kamuoliuką į kamštelį. Taip pat laviname atidumą, kantrybę ir mokome skaičiuoti“, – pokalbį baigia pašnekovė ir priduria, kad nuo mažens vaikų lavinimui skirdami bent po 30 minučių per dieną prisidėsime ne tik prie jo tobulėjimo, bet ir jo žingeidumo lavinimo ir meilės mokslui ar kitoms kūrybinėms veikloms.

Daugiau veiklų su „Išminčiukų" auklėtojomis:

Piešimas muilo burbulais ir virvutėmis

https://www.delfi.lt/video/aktualijos/ugdomosios-veiklos-vaikams-piesimas-burbulais-ir-virvute.d?id=86030903&jwsource=cl

Pasigaminkite namuose! Kinetinis smėlis, lavos lempa ir lietus stiklainyje!

https://www.delfi.lt/video/aktualijos/ugdomosios-veiklos-vaikams-lavos-lempa-kinetinis-smelis-ir-lietus-stiklainyje.d?id=86031093&jwsource=cl

 

 

Siaučiant pasaulinei pandemijai su iššūkiais susiduria daugybė gyvenimo sričių. Viena iš jų – švietimas. Kontaktinį mokymasis keičia nuotolinis, o dalis tėvų saugodami save ir kitus nusprendžia atžalų nevesti į darželius ir ugdyti juos namuose. Vaikų darželių tinklo „Išminčiukai“ direktorė, vaikų psichologė Ingrida Keliauskienė pabrėžia, kad darželis ne tik vaikų priežiūros ir ugdymo įstaiga – bet ir socializacijos vieta, kuri vaikams nuo 3 metų itin reikalinga. Todėl darželio pakeisti ar lyginti su namų ugdymu neverta. Bet esant dabartinei situacijai – tėvai galėtų imtis veiksmų, kurie skatintų vaiko žingeidumą ir padėtų išmokti naujų dalykų.

Nepraleisti svarbaus laikotarpio

Rūpestingi tėvai jau itin ankstyvame amžiuje – net kūdikystėje – pradeda lavinti atžalas. Anot psichologės, tai nėra blogai. Tačiau visur reiktų justi saiką: „Susidomėjimas raidėmis, skaičiais gali atsirasti labai ankstyvame amžiuje. Todėl tai pastebėjus – verta nenumoti ranka ir toliau skatinti žingeidumą. Praleidus šį laikotarpį vaikui gali tekti įdėti daug darbo bei pastangų ateityje. Be to, labai svarbu neperspausti vaiko ir nuolat jo neversti mokytis, vos atsiradus laisvai minutei. Kur kas svariau skatinti vaiko smalsumą, gebėjimą tyrinėti bei rinkti informaciją, o vėliau, taikyti įgytą patirtį.“

Padėti susikaupti

Dažnai smalsūs 4-5 metų vaikai atpažįsta raides ir skaičius, o kartais geba parašyti kokį nors žodį ar jungti skiemenis ir skaityti. Pastarųjų tėvai dažnai susimąsto – ar nederėtų jiems pradėti lankyti mokyklą kiek anksčiau? Vis tik pašnekovė pabrėžia, kad žinios nėra pagrindinis rodiklis kalbant apie mokyklą. Tokio amžiaus gabiems vaikams dar gali būti pakankamai sunku susikaupti ir mokytis 45 minutes pamokoje. Taip pat vaikas gali būti nepasiruošęs psichologiškai.

 „Jei vaikui sunku sukaupti dėmesį, tuomet tėvai turėtų padėti grąžinti vaiko koncentraciją.  Pavyzdžiui, nuolatinis vaiko dėmesio grąžinimas jam skaitant galėtų būti paveikslėlio rodymas ir kalbėjimasis. Itin svarbu parinkti užduotis, kurios vaikams nebūtų per sunkios, įdomios ir skatintų, sukeltų geras emocijas. Kiekvienas vaikas yra savitas ir unikalus, todėl reikėtų to nepamiršti ir vertinant vaikų pasiekimus, juos skatinti“, – sako pedagogė.

Kaip paaiškinti apie pokyčius?

Jau kurį laiką Lietuvoje priešmokyklinis ugdymas yra privalomas. Tad visi tėvai – net ir tiek, kurie nusprendė vaikų nevesti į darželius – turi sukti galvą, kaip vaikui paaiškinti apie greit vykstančius pokyčius. I. Keliauskienė tikina, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams ritmas yra būtinas, nes tik nusistovėjusio ritmo dėka vaikai išmoksta paskirstyti laiką ir jame orientuotis. Todėl net ir nelankantys darželio – jį turėtų turėti. Be to, ji kaip darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė pastebi, kad tie vaikai, kurie lanko darželį – gana lengvai adaptuojasi ir mokykloje.

 „Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra itin jautrūs emociškai, o jų reakcijos į bet kokius dirgiklius yra rodomos itin raiškiai. Dėl to tikslinga ugdyti ritmo pojūtį žaidimų pagalba. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ritmas kuriamas kaitaliojant bendrus grupės užsiėmimus, kurie reikalauja koncentracijos ir tuo pačiu įterpiant savarankiškas vaikų veiklas – žaidimus. Tačiau aiškinti apie ritmo pasikeitimus reikia palengva, jiems aiškiai suprantama kalba, remiantis ankstesnių, teigiamas emocijas sukėlusių, įvykių, veiklų pavyzdžiais. Tokiu būdu vaikas lengviau adaptuosis besikeičiančio ritmo atžvilgiu“, – sako specialistė.

Vaikas protestuoja

Vis tik kaip elgtis, jei atžala nenori mokytis. Kaip jį paskatinti? I. Keliauskienė teigia, kad dažniausiai vaikai nenori mokytis, kai susiduria su tam tikrais sunkumais. Kaip pavyzdžiui,  mokytis skaityti – sunkiau nei tikėtasi: „Tokioje situacijoje tėvai turėtų parodyti supratimą vaiko atžvilgiu ir padėti jam įveikti pyktį ar nusivylimą. Naudoti tokias frazes „taip, sunku, suprantu kodėl esi liūdnas ar piktas“. Tačiau po to turi sekti meilumas ir skatinimas „aš myliu tave, nepaisant to ar gali skaityti ar ne, pabandom dar kartą, nudžiugink mane“.“ 

Tačiau vaikų psichologė tikina, kad vien gerų žodžių ir supratimo parodymo neužtenka, kiekvienam vaikui būtinas realus sėkmės patyrimas tiek ugdymo įstaigoje, tiek ir už jos ribų. „Kad ir ką vaikas gerai atliktų, reikėtų suteikti jam kuo daugiau galimybių tai parodyti. Ugdymo įstaigos pedagogai taip pat turėtų koncentruotis į vaiko sėkmės patyrimą, todėl užduotys turi būti tokios, kurių metu vaiką lydėtų pasisekimas, o mokymasis būtų linksmas. Taigi, reikėtų puoselėti vaiko džiaugsmą mokytis, o ne stumti prieš jo nenorą praktikuotis, kas ilgainiui pašalina mokymosi malonumą ir paskatina nerimą bei nesėkmės baimę“, – pokalbį baigia darželių tinklo „Išminčiukai“ direktorė.

Galime pasidžiaugti, jog Lietuvoje motinystės ar tėvystės atostogos yra gana ilgos lyginant su kitomis Europos šalimis. Tad pirmuosius metus vaikus įprastai augina tėvai. Na, o kai jau nusprendžiama grįžti į darbo rinką reikia apsispręsti – darželis, močiutė ar auklė. „Nėra vieno atsakymo, kas geriau. Visada reikia žiūrėti, kokios sąlygos sudaromos vaikui tiek vienoje, tiek kitoje terpėje. Svarbu, kad paaugusio vaiko poreikiai būtų patenkinami, deja, ne visada tai pavyksta padaryti pasilikus namie su močiute. Bet labai norint – įmanoma“, – pokalbį pradeda darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė ir vaikų psichologė Ingrida Keliauskienė.

Sudaryti sąlygas bendravimui

Anot jos, antraisiais ir trečiaisiais gyvenimo metais išryškėja vaiko individualumo samprata. Jis save pradeda suvokti kaip atskirą asmenį, su skirtingais poreikiais ir charakteriu. „Puiku, jei seneliai gali dalintis meile su anūkais ir skirti jiems daug dėmesio. Tačiau svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų sąlygas bendravimui su bendraamžiais. Tai ne nuėjimas į būrelį vieną kartą per savaitę. Bet kasdienis laiko leidimas žaidimų aukšteles ar, tarkime, trys pusdieniai kokioje nors vaikų mokyklėlėje. Tiesiog tokio amžiaus vaikams jau reikia po truputį mokytis bendrauti su kitais“, – teigia pašnekovė.

Nepamiršti ugdyti

Be to, specialistės teigimu, jei tėvai nusprendžia vaiko priežiūrą patikėti seneliams – reiktų įvertinti ir ugdymosi galimybes: „Įprasta, kad namuose seneliai ne tik prižiūri vaiką, bet dažnu atveju ir buitį – tvarko namus, gamina valgį ar prižiūri augintinius. Tad laiko vaikui lieka mažiau, o gal ir kantrybės bei disciplinos. Todėl svarbu, jog pasilikus su seneliais atžala kasdien lavintųsi – spręstų užduotėles, darytų darbelius, mokytųsi skaičiuoti ar rašyti. O jau prieš pradedant lankyti mokyklą sugebėtų koncentruoti dėmesį bent 30 minučių.“

Dėmesys – nėra lepinimas

Pasak „Išminčiukų“ vadovės, svarbu, kad seneliai leisdami laiką su vaikais nustatytų reikiamas ribas ir stengtųsi paisyti tėvų auklėjimo modelio. „Darželyje yra ritmas ir disciplina, nes vaikų ir veiklų yra daug. To nepamiršti reiktų ir namie – nes kartais seneliai leidžia per daug ir vaikas ilgainiui gali pradėti elgtis nederamai, negerbti kitų, nesuvokti, jog egzistuoja pasekmės“, – sako I. Keliauskienė.

 Vis tik pašnekovė pabrėžia, jog nereikia lepinimo lyginti su skiriamu dėmesiu. Kai vaikas yra maloninamas daiktais ar nuolat aplink jį šokinėjama – tai nėra gerai. Bet iš esmės, jei vaikui yra skiriamas dėmesys, su juo praleidžiama daug laiko – žaidžiama, šokama, gaminamas maistas, einama į žygius – tai nėra lepinimas. Tai puikaus ryšio su artimaisiais formavimas.

Mokosi empatijos

Na, o jei tėvai nusprendžia atžalą leisti į darželį, tuomet reiktų įvertinti ir jo teikiamus privalumus. Pasak psichologės, vaikai darželyje įgyja savarankiškumo, išmoksta dalintis, tampa empatiški. Leidžiant laiką kasdien tarp bendraamžių kur kas labiau lavėja socialiniai įgūdžiai – ne tik gebėjimas bendrauti, bet ir pareigingumas, tvarkingumas ir kitos panašios savybės. „Žinoma, besirenkant darželį svarbu atkreipti dėmesį, koks žmogus dirbs su jūsų vaiku bei kokios sąlygos yra sudaromos. Kiek grupėje vaikų, kokia patalpa, koks inventorius. Natūralu, jog jei darželio grupėje yra 20 vaikų ir tik viena auklėtoja, tai mažam – vos kelių metų vaikučiui, tai nėra pati geriausia aplinka tobulėti“, – tikina pašnekovė.

Turės įtaką ateičiai

Patys pirmi šešeri metai ypač svarbūs vaiko gyvenime. Kai kurie psichologai net teigia, jog jie svarbiausi ir lemiami formuojant vaiko charakterį. Anot I. Keliauskienės, negalima teigti, jog darželio lankymas ar nelankymas turės įtaką pačiam vaiko charakteriui. Jei vaikas linkęs labiau bendrauti – tai ir nelankęs darželio greičiausiai puikiai sutars su vaikais mokykloje. O uždaresnis vaikas ir lankęs darželį mokykloje gali būti labiau užsisklendęs. „Vis tik sutikčiau su psichologų nuomone, jog vaikai, kurie nuo mažumės auga bendraamžių kolektyve – užaugę darbe yra labiau lankstesni ir lengviau pritampantys prie kolektyvo“, – sako „Išminčiukų“ direktorė.

 

 

 

 

 

Pametinukai ar visgi didesnis amžiaus skirtumas? Tokie klausimai galvoje kirba ne vienai šeimai, kurie susilaukia pirmojo vaikelio ir vis pagalvoja apie antrąjį. „Vienos taisyklės, kada geriausia susilaukti vaikelio nėra. Vaikai laimingiausi būna tada, kai šeimoje darnūs ir gražūs santykiai. Tai ir vaikams tinkamiausias metas gimti, kai mama ir tėtis myli vienas kitą“, – šypsosi vaikų psichologė ir darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė Ingrida Keliauskienė.

Kada geriausias metas?           

Vis tik kaip psichologė ji pataria, jog geriausias amžiaus skirtumas tarp vaikų 3-4 metai. „Jei amžiaus skirtumas tarp vaikų mažesnis gali kilti keblumų. Ir vyresnėliui dar reikės daug dėmesio, jis dar bus gan egocentriškas, mokės mažiau dalintis daiktais ir dėmesiu. O jei tarp brolių seserų didelis amžiaus skirtumas, tarkime 10 metų, vėlgi yra minusų. Visų pirma, vaikas jau gerokai pripratęs prie to, kad jis tik vienas, todėl net ir didesnis vaikas gali imti maištauti, nederamai elgtis mokykloje, blogiau mokytis“, – teigia pašnekovė.

Kai pagalbos per daug

Kita rizika, su kuria galima susidurti, kai tarp vaikų didelis amžiaus skirtumas – vyresnėlis paverčiamas nenorom aukle. Anot I. Keliauskienės, puiku, jei ir mažesnis vaikutis padeda mamai ar tėčiui prižiūrėti kūdikį – švelniai pasupa, atneša čiulptuką ar pamaitina iš buteliuko. „Tokiu atveju svarbu vaiką pagirti, pasakyti, kaip vertinate jo pagalbą, jog ir jis jaustųsi svarbus. Kur kas blogiau, jei vyresnėlis yra jau paauglys ir nenoromis paverčiamas aukle. Tėvams tiesiog patogu, jog beveik suaugusiam vaikui gali patikėti kūdikį ir jo priežiūrą“, – sako pedagogė.

 Bet tokiame elgesyje gali būti užprogramuota didelė bėda – visų pirma, paauglys netenka savo gyvenimo, laisvalaikio ir pomėgių, jei nuolat turi prižiūrėti mažesnį, o antra – gali netgi pradėti pykti ne tik ant tėvų, bet ir mažylio. Ir taip formuojasi nelabai teigiami santykiai tarp visų pusių.

Neatskirti nuo šeimos įvykių

Kai jau laukiatės geriausia yra pradėti ruošti ir vyresnėlį naujo šeimos nario gimimui. Kai pradeda matytis nėščiosios pilvas rodyti ir pasakoti, kas ten gyvena, pasakoti, kas bus, kai gims broliukas ar sesutė, ką veiksite drauge. „Vis tik viena dažniausiai daromų klaidų nėštumo ir gimdymo metu – jog tėvai palieka pirmagimį pas senelius, kai mama išvyksta gimdyti ir pasiima jį, tik kai jau naujagimis grįžęs iš gimdymo namų. Grįžusiam vėl namo vaikui gali pasirodyti, jog mažylis per tą laiką užėmė jo vietą“, – sako darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė. Pasak jos, kur kas geriau mamai vienai vykti į gimdymo namus, o tėčiui likti su didžiuoju vaiku ir po kelių dienų kartu vykti pasiimti naujo šeimos nario su mamyte. Tokiu būdu, vaikas nėra atskiriamas nuo įvykių ir jis nemanys, kad jį kažkas pakeis.

Ką daryti, kai verkia abu?

Dar vienas svarbus klausimas dviejų vaikų tėvams – kurį raminti pirma, kai jie pradeda verkti vienu metu? Anot I. Keliauskienės, visuomet reikia atsižvelgti individualiai į kiekvieną situaciją, bet kol naujagimis namie dar neseniai, o vyresnėlis dar nepripratęs prie broliuko ar sesutės – geriau daugiau dėmesio skirti jam: „Vis tik dažniausiai kūdikėliai verkia dėl to, kad nori valgyti, laikas keisti sauskelnes ar panašiai, o vyresnėlis jau turi kitokių išgyvenimų – išsigando, nerimauja, nedrįsta. Tad tuo jautriu laikotarpiu – geriau pirmas kelias sekundes skirti pirmagimio nuraminimui, o po to į rankas paimti ir naujagimį.“

Atskirti vaikus

Dažnai gimus antram vaikui mėgstama palyginti, kaip buvo gimus pirmagimiui, o kaip yra dabar. Gerai, jei tai baigiasi greitai ir vaikas nustojamas lyginti, bet jei tai vyks nuolat, vaikai taip pat gali pradėti kompleksuoti ir netgi konkuruoti. „Vaikus geriausia vertinti atskirai kaip individus. Ir dar labai svarbus dalykas – reiktų vengti vadinti vaikus tokiais pat tmažybiniais žodeliais. Tarkime, jei pirmagimį vadinate zuikeliu, tai antragimiui priskirkite kitą gražų žodį“, – sako psichologė.

Be to, ji pataria visuomet skirstyti dėmesį abiems vaikams, o ne būti abiems tėvams prie vieno vaiko: „Dar labai svarbu turėti savo atskirą laiką su vienu vaiku. Mamos ir sūnaus, tėčio ir dukters. Svarbu pabūti ne tik visiems kartu šeimoje, bet ir atskirai po du. Turėti savo tradicijas, kurių vaikas laukia. Tai stiprina ryšį.“

Kada leisti į darželį?

Kai moteris pastoja antrąkart ir pradeda galvoje dėlioti vaizdus, kaip atrodys šeima ir jos gyvenimas po antrojo vaiko gimimo – dažna užduoda, o gal laikas pirmagimį leisti į darželį? Tai palengvins buitį ir leis daugiau dėmesio skirti gimsiančiam mažyliui, o gal ir vyresnėliui bus įdomiau su bendraamžiais. „Kai į mus kreipiasi tėveliai, kurie jau laukia antros atžalos ir nori vyresnėlį pradėti leisti į darželį, visada klausiame kada turėtų gimti mažylis ir kada nori pradėti leisti didesnį vaiką į darželį. Visada patariame tai daryti prieš gerus kelis mėnesius iki gimdymo. Arba po gimimo praėjus bent pusmečiui, kad vyresnėlis negalvotų, jog darželis susijęs su naujo šeimos nario atėjimu. Tuomet jis gali jaustis nuskriaustas, nereikalingas, jog jo vietą užėmė kitas.“, – dėsto mintis darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė.

Vis dažniau girdimos tokios frazės, jog  XXI amžiaus vaikų liga – alergija. Ir, neva, nealergiškų vaikų beveik nebūna. Ir, išties, vis daugiau tėvų susiduria su šia problema ir dėl to turi keisti gyvenimo būną ir prisitaikyti. Vienas iš didesnių iššūkių alergiškam vaikui – darželis. Ten jis papuola į naują aplinką, kuri ne visada gali būti draugiška jam.

Tėvų namų darbai

„Jei tėvai įtaria, kad vaikui gali būti alergija. Turi bent vieną kartą apsilankyti pas alergologą ir padaryti odos dūrio ar kraujo testą. Tuomet gydytojas nustatys ar tėvų nuogąstavimai turi pagrindo“, – pokalbį pradeda gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė. Anot jos, jei alergija nustatoma aplinkai – dulkių erkutėms, gyvūnams, pelėsiui, žiedadulkėms – tėvai prieš pradedant lankyti darželį turėtų žiūrėti ar yra suteikiamos geros sąlygos. „Darželyje neturi būti kilimų, minkštų žaislų, patalynė turi būti sintetinė, o užvalkalai gali būti medvilniniai, neturėtų būti vazoninių gėlių. Idealiu atveju – atskira miego patalpa. Kuri ne tik padeda nesivystyti alergijoms, bet ir sumažina sergamumo riziką kitomis ligomis“, – teigia medikė.  Jei nustatoma alergija tam tikram maistui – alergologas išrašo pažymą, o darželis turi to paisyti ir sudaryti sąlygas specialiai dietai.

Odos dūrio testas – rodo tiesą, ar ne?

Socialiniuose tinkluose besiburiančios alergiškų vaikų mamos diskutuoja įvairiais klausimais, dalina patarimus ir mėgina rasti įvairių išeičių iš keblių situacijų. Vis tik pastaruoju metu gajus mitas, neva, odos dūrio testas mažiems  vaikams neparodo alergijos. Gydytoja N. Vaičiulionienė  teigia, jog odos dūrio testas yra objektyvus ir tikrai parodo vadinamąją tikrąją alergiją. O mitas atsirado, kadangi jis nėra skirtas  visoms amžiaus grupėms. Jis tinkamas geriausiai 2-3 mėnesių kūdikiams.

Bet yra kitokio tipo alergijų – lėto tipo reakcijų, kurios pasirodo tik po 2 valandų ar net paros suvalgius vieną ar kitą produktą. Dėl to jei dūrio testas nieko neparodo, bet tėvai vis tiek pastebi kažkokius pakitimus – derėtų toliau konsultuotis su gydytoju ir atlikti odos lopo testą.

Nekaltas atopinis dermatitas

Teigiama, jog kone ketvirtadalis vaikų turi šią ligą ir dažnai šeimos gydytojai per daug nekreipia dėmesio į tai, o tiesiog pataria odą drėkinti emolinetais. Alergologė sako, jog šaunu, jei bėrimai pasikartojo vieną kartą ar du ir praėjo, bet jei tai vyksta periodiškai – taip pat derėtų kreiptis į alergologą ar dermatologą: „Būna atvejų kai tokiems vaikams nenustatoma alergija jokiais testais, tuomet mes tai vadiname pseudoalergija. Tai reakcija į maisto priedus, kurių mes ištirti negalime. Todėl tėvams tokiu atveju geriausia vesti mitybos dienynus, sekti po kokio maisto pastebimi bėrimai, sloga ar kosulys. Ir, žinoma, vengti egzotinio maisto. Verčiau rinktis vietinius sezoninius vaisius, daržoves, kuriuose tikėtina mažiau priedų ar kitų chemikalų.“

Supranta geriau nei suaugę

Ne vienerius metus privačiame darželyje „Išminčiukai“ dirbanti auklėtoja Daiva Ragauskienė pasakoja, jog jų darželis puikiai pritaikytas alergiškiems vaikams. Todėl per savo darbo praktiką susidūrė su įvairiais atvejais. „Niekaip neišskirčiau alergiškų vaikų nuo kitų. Su jais nei sunkiau, nei ką. Tiesiog daugeliu atveju jiems skiriama kitokia mityba, skubios pagalbos atveju – turime priešalerginius vaistus“, – šypsosi pašnekovė. Anot jos, alergiškų vaikų tėvai labiausiai jaudinasi, kaip jie netyčia neparagaus kitų vaikų maisto. O, pasirodo, to nebūna. Vaikai intuityvesni nei mums gali pasirodyti. „Pastebiu, jog būna dienų, kai alergiškam vaikui tarkime nėra apetito ar nepatinka tas maistas. Bet jis niekada nemėgina nugvelbti kito vaiko maisto. Atrodo, nors mažas, bet jau supranta“, – sako pedagogė. Taip pat ramina tėvus, kurie bijo, jog jų vaikas per darželio šventes liks be torto ar saldainių: „Kadangi darželis orientuotas į alergiškus vaikus, sveikų vaikų tėvų prašome solidarizuotis ir gimtadienio dieną atnešti vaisių arba želė tortą. O per mūsų organizuojamas šventes taip pat pasirenkame maisto tiekėjus, kurie gali pagaminti skanumynus be pagrindinių alergenų.“

 

 

 

 

Tapkime draugais! Sekite mūsų veiklą ir facebook paskyroje.