Vis dažniau girdimos tokios frazės, jog  XXI amžiaus vaikų liga – alergija. Ir, neva, nealergiškų vaikų beveik nebūna. Ir, išties, vis daugiau tėvų susiduria su šia problema ir dėl to turi keisti gyvenimo būną ir prisitaikyti. Vienas iš didesnių iššūkių alergiškam vaikui – darželis. Ten jis papuola į naują aplinką, kuri ne visada gali būti draugiška jam.

Tėvų namų darbai

„Jei tėvai įtaria, kad vaikui gali būti alergija. Turi bent vieną kartą apsilankyti pas alergologą ir padaryti odos dūrio ar kraujo testą. Tuomet gydytojas nustatys ar tėvų nuogąstavimai turi pagrindo“, – pokalbį pradeda gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė. Anot jos, jei alergija nustatoma aplinkai – dulkių erkutėms, gyvūnams, pelėsiui, žiedadulkėms – tėvai prieš pradedant lankyti darželį turėtų žiūrėti ar yra suteikiamos geros sąlygos. „Darželyje neturi būti kilimų, minkštų žaislų, patalynė turi būti sintetinė, o užvalkalai gali būti medvilniniai, neturėtų būti vazoninių gėlių. Idealiu atveju – atskira miego patalpa. Kuri ne tik padeda nesivystyti alergijoms, bet ir sumažina sergamumo riziką kitomis ligomis“, – teigia medikė.  Jei nustatoma alergija tam tikram maistui – alergologas išrašo pažymą, o darželis turi to paisyti ir sudaryti sąlygas specialiai dietai.

Odos dūrio testas – rodo tiesą, ar ne?

Socialiniuose tinkluose besiburiančios alergiškų vaikų mamos diskutuoja įvairiais klausimais, dalina patarimus ir mėgina rasti įvairių išeičių iš keblių situacijų. Vis tik pastaruoju metu gajus mitas, neva, odos dūrio testas mažiems  vaikams neparodo alergijos. Gydytoja N. Vaičiulionienė  teigia, jog odos dūrio testas yra objektyvus ir tikrai parodo vadinamąją tikrąją alergiją. O mitas atsirado, kadangi jis nėra skirtas  visoms amžiaus grupėms. Jis tinkamas geriausiai 2-3 mėnesių kūdikiams.

Bet yra kitokio tipo alergijų – lėto tipo reakcijų, kurios pasirodo tik po 2 valandų ar net paros suvalgius vieną ar kitą produktą. Dėl to jei dūrio testas nieko neparodo, bet tėvai vis tiek pastebi kažkokius pakitimus – derėtų toliau konsultuotis su gydytoju ir atlikti odos lopo testą.

Nekaltas atopinis dermatitas

Teigiama, jog kone ketvirtadalis vaikų turi šią ligą ir dažnai šeimos gydytojai per daug nekreipia dėmesio į tai, o tiesiog pataria odą drėkinti emolinetais. Alergologė sako, jog šaunu, jei bėrimai pasikartojo vieną kartą ar du ir praėjo, bet jei tai vyksta periodiškai – taip pat derėtų kreiptis į alergologą ar dermatologą: „Būna atvejų kai tokiems vaikams nenustatoma alergija jokiais testais, tuomet mes tai vadiname pseudoalergija. Tai reakcija į maisto priedus, kurių mes ištirti negalime. Todėl tėvams tokiu atveju geriausia vesti mitybos dienynus, sekti po kokio maisto pastebimi bėrimai, sloga ar kosulys. Ir, žinoma, vengti egzotinio maisto. Verčiau rinktis vietinius sezoninius vaisius, daržoves, kuriuose tikėtina mažiau priedų ar kitų chemikalų.“

Supranta geriau nei suaugę

Ne vienerius metus privačiame darželyje „Išminčiukai“ dirbanti auklėtoja Ieva Daškevičiūtė pasakoja, jog jų darželis puikiai pritaikytas alergiškiems vaikams. Todėl per savo darbo praktiką susidūrė su įvairiais atvejais. „Niekaip neišskirčiau alergiškų vaikų nuo kitų. Su jais nei sunkiau, nei ką. Tiesiog daugeliu atveju jiems skiriama kitokia mityba, skubios pagalbos atveju – turime priešalerginius vaistus“, – šypsosi pašnekovė. Anot jos, alergiškų vaikų tėvai labiausiai jaudinasi, kaip jie netyčia neparagaus kitų vaikų maisto. O, pasirodo, to nebūna. Vaikai intuityvesni nei mums gali pasirodyti. „Pastebiu, jog būna dienų, kai alergiškam vaikui tarkime nėra apetito ar nepatinka tas maistas. Bet jis niekada nemėgina nugvelbti kito vaiko maisto. Atrodo, nors mažas, bet jau supranta“, – sako pedagogė. Taip pat ramina tėvus, kurie bijo, jog jų vaikas per darželio šventes liks be torto ar saldainių: „Kadangi darželis orientuotas į alergiškus vaikus, sveikų vaikų tėvų prašome solidarizuotis ir gimtadienio dieną atnešti vaisių arba želė tortą. O per mūsų organizuojamas šventes taip pat pasirenkame maisto tiekėjus, kurie gali pagaminti skanumynus be pagrindinių alergenų.“

„Aš pats apsirengsiu“, „čia mano“, „nenoriu, kad būtum čia“ – tokios frazės tikriausiai girdėtos daugeliui mažų vaikų tėvų. Vieni stengiasi į tai nekreipti dėmesio ir visa tai nurašo įprastam vaiko raidos etapui, kitiems prireikia viso kantrybės aruodo, o treti – pasimetę. Kas darosi su mano vaiku? Juk visai neseniai buvo toks mielas mažas mažylis, telpantis tėvų glėbyje. Vaikų psichologė ir darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė Ingrida Keliauskienė tikina, jog vieno atsakymo nėra, kaip tinkamai elgtis – kelių yra daug – svarbiausia šiuo jautriu laikotarpiu nepadaryti meškos paslaugos.

Kaip atpažinti?

„Trečių metų krizė nebūtinai prasideda, kai mažyliui sukanka dveji. Ji gali prasidėti ir antrųjų pabaigoje ar net gerokai virš trejų. Tiesiog dažniausiai ji pasireiškia trečiaisiais gyvenimo metais, kai vaikas pradeda save suvokti kaip individą. Jo kalboje padaugėja žodelių „aš“, „mane“, „mano“, „pats““, – teigia psichologė. Vis tik prie vaiko didelio noro visą daryti pačiam ir būti savarankiškam gali atsirasti ir nemalonių elgesio elementų – nuotaikų kaitos, pykčio priepuoliai, isterijos, padidėjęs jautrumas: „Supykęs vaikas gali net pasakyti skaudžius žodžius, jog nemyli mamos ar jos nemėgsta. To asmeniškai priimti nereikėtų . Dramatizuoti taip pat. Supykęs mažylis tiesiog nemoka išreikšti savo emocijų, apibūdinti kaip jaučiasi, todėl taip gali pasakyti. Jo supratimu tai žodžiai, kuriais jis gali paveikti kitą, nes kol kas galbūt tik tokius supranta.“

Kalbėtis nurimus

Jau daug metų su vaikais dirbanti psichologė teigia, jog kaip ir visuose vaiko raidos etapuose taip ir šiame – svarbiausia bendravimas ir ramybė. Žinoma, tikėtis, jog su vaiku isterijos ar pykčio priepuolio metu pavyks konstruktyviai pasikalbėti – nereikia. Pradžioje derėtų vaikutį nuraminti, apkabinti, pabučiuoti, o tik nurimus kalbėtis. Paklausti kaip jis jaučiasi, kas jam nepatinka ar patinka, kodėl jis kažko nori ar nenori. „Žinoma, tai nereiškia, kad tėvai visuomet turi šokti pagal vaiko dūdelę ir vos tik jam pravirkus paisyti jo norų ar įgeidžių. Egzistuoja pozityvi disciplina, kurios pagalba vaikas žino ribas ir žino pasekmės, jei jas peržengs“, – sako vaikų psichologė I. Keliauskienė.

Pozityvi disciplina

Pozityvios disciplinos esmė – vaikas turi žinoti, jog egzistuoja pasekmės, jei elgsis netinkamai. Tarkime – jei nesirengsi ar nesitvarkysi kambario vakare negalėsi žiūrėti filmuko 30 minučių, o tik 10. „Išminčiukų“ vadovė teigia, jog labai svarbu, kad tėvai parinktų adekvačias pasekmės. Nereiktų sakyti, jog jei nevalgysi – daugiau niekada negausi saldainių. Vaikas žino, kad tai nerealu. Vis tiek kažkada gaus ir todėl jis gali nereaguoti. Geriau reiktų sakyti, jog negaus šiandien saldainių ar panašiai.

Pliaukštelėjimai – ne išeitis

Prasidėjus pirmosioms mažylio dramoms kartais tėvams neužtenka kantrybės – ir jie vis dar tai sprendžia pliaukštelėjimais per sėdynę. Vaikų psichologė kategoriška – smurtas yra nepateisinamas jokiais būdais. Jis nesprendžia problemos, o tik dar labiau gilina ją. „Visų pirma, smurtas gimdo smurtą. Smurtą – tiek psichologinį, tiek fizinį, matantis ar patiriantis vaikas kopijuos smurtaujančių veiksmus ir pats pradės smurtauti. O jei nepradės – patiriamas emocijas pradės sublimuoti. Jis gali vėl imti šlapintis į kelnes, kramtyti nagus, prasidėti nervinis tikas“, – sako pašnekovė.

Kas suaugusiam – tas ne vaikui

Be to, specialistė pataria nepraktikuoti ir palikimo vieno kambaryje ar kokiame sandėliuke. Ir jokiu būdu tamsoje: „Mažam vaikui tai gali atrodyti kaip tragedija, po tokio incidento jis gali pradėti bijoti tamsos ar apskritai bijoti, jog kažkur mama ar tėte išeis, jį paliks, jis bus niekam nereikalingas. Suaugusiam 5-10 minučių nėra tokia ilga laiko trukmė. Vaikui tai gali būti traumuojantis laikas.“ Anot jos, mažesnė žala bus daroma, jei pasibaigus isterijai vaiką pasisodinsime prie vieno stalo ir paprašysime tyloje apmąstyti savo veiksmus.

Darželyje vienaip – namie kitaip

Dažnai tėvai stebisi, kaip darželyje atžalos būna tokios paklusnios, ramios, o namie grįžta ir diktuoja savo sąlygas. „Viskas paprasta ir paaiškinama. Darželiuose egzistuoja tvarka ir aiškus ritmas, kurio auklėtojos su vaikais laikosi. Ko namuose kartais pritrūksta, nes tėvai pavargę ar tiesiog nori palepinti vaikus“, – šypsosi pašnekovė. I. Keliauskienė tikina, jog yra pasitaikę atvejų, kuomet nauji vaikai bando darželio tvarką griauti – tai dažniausiai vienturčiai ar pagrandukai. Bet supratę, jog rutinos nesugriaus – prisitaiko, nes nenori būti vieni: „Natūralu, jei visi valgo ar dainuoja – kaip sėdėsi kampe visą laiką ir būsi vienas? Tai gali būti kelis pirmus kartus, bet netruks amžinai.“

 Darželių tinklo vadovė teigia, jog tokiu atveju, kai naujokai pradeda ignoruoti jų darželio tvarką – pasitaiko, bet auklėtojos yra profesionalės, todėl žino, kaip elgtis.  „Adaptacijos metu bet kuriam vaikui reikia daugiau dėmesio, dažniau paklausti, apkabinti, paraginti, pakviesti. Tačiau mūsų auklėtojos žino, jei vaikas kategoriškai atsisako kažką daryti – nereikia per daug lįsti į akis ar pulti guosti, klausinėti. Geriau suteikti jam erdvės, ir kai vaikas šiek tiek pamatys, ką kiti daro, dar kartą paklausti ar jau dabar nenori prisijungti“, – sako psichologė.

Vis dažniau viešojoje erdvėje pabrėžiama, jog psichologinė būsena tiek suaugusiems, tiek vaikams turi įtaką ir jų fizinei būsenai. Vis tik mes dažniausiai įpratę savo vaikų sveikata rūpintis tradicinėmis priemonėmis – rudenį ir žiemą gerti daug šiltų arbatų, vartoti imbierą ir česnaką, drėkinti nosies gleivinę. Tačiau vaikų psichologė ir darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė Ingrida Keliauskienė tikina, kad labai svarbu galvoti ir apie tai kaip vaikas jaučiasi, kol dar yra sveikas, kokius signalus siunčia ir ką padaryti, jog mažylis jaustųsi saugus ir sveikas.

Pakliuvus į naują aplinką

Anot pašnekovės, tėvai dažnai pastebi, jog vos tik pradėjus leisti atžalą į naują aplinką – darželį, mokyklą ar net naują būrelį, kartais vaikai pradeda daugiau sirgti. Įprasta manyti, jog tai dėl „pažinties“ su kolektyve esančiais virusais ir bakterijomis. Ir tai yra tiesa. Vis tik kodėl anksčiau vaikas nesirgdavo arba sirgdavo rečiau, jei eidavo su mama ar tėčiu apsipirkti į prekybos centrą? Juk ten virusų ir bakterijų taip pat yra.

„Natūralu, jog vaikas patekęs į naują aplinką siekia išgyventi ir pritapti. Ir tokioje situacijoje viršų ima jo pasąmonė – tai ji diktuoja kai kurias reakcijas ir veiksmus, kurie yra nevalingi. Naujoje aplinkoje atsiranda daugiau emocijų, o mažam vaikui dar sunku jas išreikšti dėl nepakankamo žodžių bagažo ar brandos. Tačiau jis vis tiek nesąmoningai nori tėvų dėmesio, artumo. Ir dažnai dėl to vaikai suserga“, – situaciją aiškina I. Keliauskienė. Juk mažyliui yra užsifiksavę, jog ligos metu jis sulaukia daugiau dėmesio, švelnumo, rūpesčio, ko galbūt jam trūko adaptacijos metu. Vaikams dažniausiai stresas  gali iššaukti skrandžio, odos ar kvėpavimo takų ligas.

Emocijų slopinimas – ne į sveikatą

Stresą ar nerimą gali sukelti ne tik nauja aplinka, bet ir tam tikri pasikeitimai šeimoje – broliuko ar sesutės gimimas, pasikeitę tėvų santykiai ar net naujas darbas dėl kurio esame labiau pavargę ir mažiau skiriame vaikams laiko. „Jie skirtingai reaguoja į tuos pasikeitimus. Bet jų ignoruoti ar drausti nereiktų. Ne paslaptis, jog vienose šeimose vienos emocijos leidžiamos, o kitose ne. Tarkime, berniukams sakoma, neverk, nes esi vyras. O mergaitėms sakoma, neverk, būsi negraži. Ką tai reiškia? Tai ne kas kita, kaip emocijos slopinimas. Mažylis supras, kad to daryti negalima. Bet emocija niekur nedings, ji tik bus pakeičiama į kitą. Liūdesys į pyktį, nerimą, dvejones. O toks emocijų slopinimas taip pat gali turėti įtakos vaiko fizinei sveikatai“, – sako vaikų psichologė.

Kaip to išvengti?

„Visų pirmą, vos tik prisijungus kiekvienai šeimai prie mūsų darželio patariame, jog vaikui grįžus iš darželio reikia skirti kiek įmanoma daugiau dėmesio. Neįjungti filmukų ir pasakyti, jog dabar mama pavargusi. Bet tas 3 ar 4 valandas iki miego maksimaliai išnaudoti teisingai. Kartu skaityti, piešti, kalbėtis, ar tiesiog žaisti su konstruktoriumi“, – sako „Išminčiukų“ direktorė. Pasak jos, apskritai, jei norime, kad vaikas mažiau sirgtų ar ramiau miegotų reikia kuo daugiau dėmesio skirti jam, kad jis jaustųsi saugus. Taip pat labai didelę įtaką turi ir tėvų santykiai. Jei norime matyti sveiką vaiką – barniai neturėtų būti toleruojami šeimoje.

Visgi kartais mažyliai į naują aplinką reaguoja itin jautriai. Tuomet reiktų imtis priemonių, kurios tą adaptaciją paverstų kuo švelnesne. „Buvo toks atvejais, kai su tėvais kartu atėjusi mažylė  apžiūrėti darželio  pabuvusi vos porą minučių apsivėmė. Tai vaiko reakcija į naują patirtį, kuri jam nežinoma. Ir tai nereiškia, jog darželis blogas ar jį reiktų keisti, bet geriausia prieš pradedant jį lankyti užsirašyti į kokį būrelį, ar dažniau pažaisti lauke su kitais. Tada jam bus lengviau darželyje, tikimybė, jog mažiau sirgs ar negaluos“, – pataria vaikų psichologė I. Keliauskienė. Taip pat ji rekomenduoja prieš ateinant į naują aplinką leisti vaikui atsinešti kokį nors jam mielą daiktą – tarkime minkštą žaisliuką, su kuriuo jis jausis saugus.

Kuo gyvena, ką veikia mūsų mažieji Išminčiukai, kviečiame pasižiūrėti naujausią mūsų pristatomąjį filmuką.