Mokomės vieni iš kitų

Sužinokite ką veikiame, ko mokomės ir kaip save ugdome.

Sužinoti daugiau

Mūsų mažieji Išminčiukai

Susipažinkite su mūsų jaunųjų išminčiukų darželio grupelėmis.

Sužinoti daugiau

Išminčiukų šventės

Mums patinka švęsti šventes ir linksmai leisti laiką.

Sužinoti daugiau
 

Tėveliams sukantiems galvas, ar tai tik išbėrimas, ar alerginė reakcija, mūsų draugas, medicininės molekulinės diagnostikos centras SORPO, aprašo dažniausias alergines reakcijas ir informuoja apie jų nustatymo subtilybes.

Kiekvienas daugiau ar mažiau įsivaizduojame, kas tai yra alergija ir neretai įvairius mums pasireiškiančius simptomus ar ligas nurašome „alergijai“. Būti alergišku šiais laikais labai įprasta, juolab, kad ir gydytojai, ir mokslininkai teigia, kad šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau alergiškų žmonių. Tačiau toli gražu ne kiekvienas bėrimas, sloga ar kosulys yra sukeliami alergijos.

Alergija yra neįprasta imuninės sistemos reakcija į daugeliui žmonių įprastus aplinkos veiksnius. Alergiško žmogaus imuninė sistema tą veiksnį palaikys priešu (alergenu) ir puls visu pajėgumu sukeldama įvairių cheminių medžiagų organizme išsiskyrimą ir simptomus. Kraujyje pradės gamintis E klasės antikūnai (imunoglobulinai E, IgE), kurie jungsis prie tam tikrų odoje ir gleivinėse esančių ląstelių. Pakartotinai patekus į organizmą alergenui, IgE jį atpažins, prisijungs ir „susprogdins“ ląstelę, iš kurios atsipalaiduos alergijos simptomus sukeliančios medžiagos.

 Imuninė sistema tik kai kuriuos veiksnius atpažįsta kaip priešus, o į kitus nereaguoja. Neįmanoma būti viskam alergišku, nes tokiu atveju žmogus negalėtų gyventi. Jei su alergenu susiduriame nuolatos, simptomai bus nuolatiniai, jei retai – simptomai bus tik tada, kai susidursime. Alergiško žmogaus imuninė sistema yra stipri, tačiau ji neteisingai veikia. Priežastys gali būti įvairios: genetinės, mus supanti aplinka, gyvenimo būdas.

Nors alergijos vadinamos modernaus pasaulio ligomis, alergiškų žmonių buvo visais laikais. Yra nemažai žinoma, kaip ir kada pasireiškia įvairios alerginės ligos. Vaikystėje jos dažniausiai pasireiškia atopiniu dermatitu dėl alergijos maisto produktams. Dažnai tėveliai galvoja, kad vaikutis jau gimsta alergiškas, tačiau taip nėra. Alergijai pasireikšti reikia aktyvių „alergijos“ genų, kurie nuo gimimo „ieško“ alergeno aplinkoje ir palaipsniui pradeda į jį reaguoti. Dažniausiai tai prasideda 3-4 gyvenimo mėnesį. Jei pavyksta nustatyti alergeną, odos gydymas palengvėja. Vaikai, sergantys atopiniu dermatitu, dažniau suserga alergine sloga arba alergine bronchine astma. Šios ligos paprastai pasireiškia nuo 3 metų arba jau suaugus. Ne visos alergijos išlieka visą gyvenimą. Su amžiumi maisto alergijos įtaka silpsta, tikimybė susirgti atopiniu dermatitu mažėja. Kartais alerginės ligos gali išnykti keliems metams, o po to vėl atsirasti. Suaugusiems dažnesnė alergija įkvepiamiesiems alergenams.

Alergija maistui gali pasireikšti ir dilgėline – ką nors suvalgius, atsiranda panašūs į uodo įkandimus arba nudilginimus labai niežtintys bėrimai. Kūdikiams, kartais ir mažiems vaikams, alergija maistui gali pasireikšti ir gausiais maisto atpylimais, vėmimu, viduriavimu ar kraujo pasirodymu išmatose. Kita vertus, ne visuomet atopinis dermatitas, lėtinė sloga, bronchinė astma ar dilgėlinė yra dėl alergijos, neretai randamos kitos, su alergija nesusijusios šių ligų priežastys. Daliai išbertų vaikų maistas neturi jokios įtakos. 

Išaiškinant alergiją labai svarbu nustatyti simptomų ir aplinkos veiksnio ryšį.  Neretai jau pats žmogus pastebi, kad tam tikri aplinkos veiksniai visuomet sukelia simptomus. Pavyzdžiui, susitikus katę čiaudi ir ašaroja arba suvalgius obuolių niežti gerklę ir patinsta lūpos. Tačiau jeigu alergenas nuolat sutinkamas mūsų aplinkoje, gali būti sunku jį atpažinti be specialių tyrimų.

Gydytojo kabinete dažnai atliekami odos dūrio testai (ODT). Tačiau yra nemažai situacijų, kai odos dūrius sunku atlikti: pacientas vartoja priešalerginius vaistus arba vaistus nuo depresijos, skrandžio rūgštingumui mažinti, arba jo oda yra labai jautri, arba ji kaip tik labai nejautri. Atliekant ODT susiduriama su reagentų stabilumo problema.

Tokiu būdu labai pagelbėja kraujo tyrimai, kai vienu metu nustatomas platus alergenų spektras. Tyrimai atliekami automatizuotu būdu su standartizuotais  reagentais, pacientui pateikiama aiškiai suprantama tyrimo atsakymo forma, kurią galima saugoti ilgą laiką. Šiuos tyrimus galima atlikti nepriklausomai nuo vaistų vartojimo, odos būklės. Tačiau jeigu karščiuojate, sergate ūmia virusine infekcija, tyrimą geriau atidėti kol pasveiksite.

Šiuo metu kraujo tyrimams dažnai naudojami jau gamintojo sukomplektuoti alergenų rinkiniai; vieno tyrimo metu galima nustatyti spec. IgE prieš daugiau kaip 120 alergenų. Tai pigiau, nei atliekant tyrimus prieš pavienius atskirus alergenus. SORPO laboratorijoje atliekama daugiau kaip 120 maisto ir įkvepiamųjų alergenų. Tyrimai atliekami kiekvieną darbo dieną, o atsakymai pateikiami jau po vienos darbo dienos. Platus alerginių tyrimų pasirinkimas SORPO laboratorijoje leidžia gydytojui ir pacientui pasirinkti atsižvelgiant tiek į reikiamą ištirti alergenų kiekį, tiek į tyrimo kainą ir pasirinkti optimaliausią variantą. Įtariant alerginę reakciją galima atlikti ir bendrą imunoglobulino E, IgE tyrimą, kuris leistų nuspręsti ar organizmo reakcija yra alerginės kilmės.

Kartais nusiviliama kraujo tyrimo rezultatais – rodo „viskam alergiją“ arba rodo alergiją tokiems produktams, kurie nesukelia jokių simptomų, arba alergijos nerodo niekam. Labai dažnai maisto produktai apkaltinami alergijos sukėlimu, nors taip nėra arba ne visų maisto produktų sukeliamas reakcijas galima nustatyti atliekant tyrimus. Ne visada alerginės reakcijos vyksta pagal greitojo I-ojo tipo  mechanizmą, kai gaminasi IgE. Gali būti lėto tipo alerginės reakcijos, kurios vyksta pagal kitus mechanizmus. Šiai alergijai nustatyti netinka nei dūrio testai, nei specifinių IgE nustatymas kraujyje; atliekami kiti tyrimai, pvz., lopo testai.  

Alergijos diagnozei nustatyti dažniausiai nepakanka vieno tyrimo. Tyrimų rezultatus, kokie jie bebūtų, reikia aptarti su gydytoju, nes šiuos tyrimus reikia vertinti pagal tam tikras taisykles. Net ir neigiamas alergijos tyrimo rezultatas yra rezultatas, kadangi parodo, kad organizmo alerginės reakcijos vyksta pagal kitą nei tirtasis mechanizmą ir suteikia gydytojui ir pacientui informacijos tolimesniems tyrimams.

 

Medicininės molekulinės diagnostikos centras SORPO


Tapkime draugais! Sekite mūsų veiklą ir facebook paskyroje.

Darželio naujienos

Alergiškas vaikas darželyje: kaip sukurti jam saugią aplinką?

Alergiškas vaikas darželyje: kaip sukurti jam saugią aplinką?

Kol vaikas mažas, jis yra namuose, tad tėvai gali saugiai jį prižiūrėti. Bet paaugus, tėveliai susiduria su svarbiu iššūkiu ir klausimu, koks darželis gali atitikti alergi&scaron ...

Pozityvi disciplina – kas tai?

Pozityvi disciplina – kas tai?

Pastaruoju metu verdant kalboms apie vaikų auklėjimą atsiranda vis daugiau teorijų, kaip atžalą reiktų tinkamai auklėti. Vienas iš būdų – pozityvi disciplina. „Jos esmė &nda ...

 3 veiklos su vaikais namuose: padės mokytis raides, ugdys kūrybiškumą ir lavins motoriką

3 veiklos su vaikais namuose: padės mokytis raides, ugdys kūrybiškumą ir lavins motoriką

Kol pusnys tik didėja, o pavasario saulės nematyti ir karantino pančiai neatlaisvėjo – daugiau laiko praleidžiame namie su vaikais. Vis tik kartais pritrūksta idėjų, kaip turiningai iš ...

Psichologės patarimai, kaip paskatinti vaiką mokytis – bet neperspausti

Psichologės patarimai, kaip paskatinti vaiką mokytis – bet neperspausti

  Siaučiant pasaulinei pandemijai su iššūkiais susiduria daugybė gyvenimo sričių. Viena iš jų – švietimas. Kontaktinį mokymasis keičia nuotolinis, o ...

Kas geriau – darželis ar močiutė?

Kas geriau – darželis ar močiutė?

Galime pasidžiaugti, jog Lietuvoje motinystės ar tėvystės atostogos yra gana ilgos lyginant su kitomis Europos šalimis. Tad pirmuosius metus vaikus įprastai augina tėvai. Na, o kai jau ...

Vaikų psichologė patarė, kokių klaidų nedaryti gimus antram vaikui

Vaikų psichologė patarė, kokių klaidų nedaryti gimus antram vaikui

Pametinukai ar visgi didesnis amžiaus skirtumas? Tokie klausimai galvoje kirba ne vienai šeimai, kurie susilaukia pirmojo vaikelio ir vis pagalvoja apie antrąjį. „Vienos taisyklės ...

Alergija ir darželis – kaip suderinti?

Alergija ir darželis – kaip suderinti?

Vis dažniau girdimos tokios frazės, jog  XXI amžiaus vaikų liga – alergija. Ir, neva, nealergiškų vaikų beveik nebūna. Ir, išties, vis daugiau tėvų susiduria su &scaro ...

Trečių metų krizė. Psichologė patarė, ką turėtų žinoti tėvai?

Trečių metų krizė. Psichologė patarė, ką turėtų žinoti tėvai?

„Aš pats apsirengsiu“, „čia mano“, „nenoriu, kad būtum čia“ – tokios frazės tikriausiai girdėtos daugeliui mažų vaikų tėvų. Vieni stengiasi į t ...

Psichologė paaiškino, kokią įtaką vaiko emocinė būsena turi ligoms

Psichologė paaiškino, kokią įtaką vaiko emocinė būsena turi ligoms

Vis dažniau viešojoje erdvėje pabrėžiama, jog psichologinė būsena tiek suaugusiems, tiek vaikams turi įtaką ir jų fizinei būsenai. Vis tik mes dažniausiai įpratę savo vaikų sveikata rūp ...

  1. 1
  2. 2
  3. 3