Siaučiant pasaulinei pandemijai su iššūkiais susiduria daugybė gyvenimo sričių. Viena iš jų – švietimas. Kontaktinį mokymasis keičia nuotolinis, o dalis tėvų saugodami save ir kitus nusprendžia atžalų nevesti į darželius ir ugdyti juos namuose. Vaikų darželių tinklo „Išminčiukai“ direktorė, vaikų psichologė Ingrida Keliauskienė pabrėžia, kad darželis ne tik vaikų priežiūros ir ugdymo įstaiga – bet ir socializacijos vieta, kuri vaikams nuo 3 metų itin reikalinga. Todėl darželio pakeisti ar lyginti su namų ugdymu neverta. Bet esant dabartinei situacijai – tėvai galėtų imtis veiksmų, kurie skatintų vaiko žingeidumą ir padėtų išmokti naujų dalykų.
Nepraleisti svarbaus laikotarpio
Rūpestingi tėvai jau itin ankstyvame amžiuje – net kūdikystėje – pradeda lavinti atžalas. Anot psichologės, tai nėra blogai. Tačiau visur reiktų justi saiką: „Susidomėjimas raidėmis, skaičiais gali atsirasti labai ankstyvame amžiuje. Todėl tai pastebėjus – verta nenumoti ranka ir toliau skatinti žingeidumą. Praleidus šį laikotarpį vaikui gali tekti įdėti daug darbo bei pastangų ateityje. Be to, labai svarbu neperspausti vaiko ir nuolat jo neversti mokytis, vos atsiradus laisvai minutei. Kur kas svariau skatinti vaiko smalsumą, gebėjimą tyrinėti bei rinkti informaciją, o vėliau, taikyti įgytą patirtį.“
Padėti susikaupti
Dažnai smalsūs 4-5 metų vaikai atpažįsta raides ir skaičius, o kartais geba parašyti kokį nors žodį ar jungti skiemenis ir skaityti. Pastarųjų tėvai dažnai susimąsto – ar nederėtų jiems pradėti lankyti mokyklą kiek anksčiau? Vis tik pašnekovė pabrėžia, kad žinios nėra pagrindinis rodiklis kalbant apie mokyklą. Tokio amžiaus gabiems vaikams dar gali būti pakankamai sunku susikaupti ir mokytis 45 minutes pamokoje. Taip pat vaikas gali būti nepasiruošęs psichologiškai.
„Jei vaikui sunku sukaupti dėmesį, tuomet tėvai turėtų padėti grąžinti vaiko koncentraciją. Pavyzdžiui, nuolatinis vaiko dėmesio grąžinimas jam skaitant galėtų būti paveikslėlio rodymas ir kalbėjimasis. Itin svarbu parinkti užduotis, kurios vaikams nebūtų per sunkios, įdomios ir skatintų, sukeltų geras emocijas. Kiekvienas vaikas yra savitas ir unikalus, todėl reikėtų to nepamiršti ir vertinant vaikų pasiekimus, juos skatinti“, – sako pedagogė.
Kaip paaiškinti apie pokyčius?
Jau kurį laiką Lietuvoje priešmokyklinis ugdymas yra privalomas. Tad visi tėvai – net ir tiek, kurie nusprendė vaikų nevesti į darželius – turi sukti galvą, kaip vaikui paaiškinti apie greit vykstančius pokyčius. I. Keliauskienė tikina, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams ritmas yra būtinas, nes tik nusistovėjusio ritmo dėka vaikai išmoksta paskirstyti laiką ir jame orientuotis. Todėl net ir nelankantys darželio – jį turėtų turėti. Be to, ji kaip darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė pastebi, kad tie vaikai, kurie lanko darželį – gana lengvai adaptuojasi ir mokykloje.
„Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra itin jautrūs emociškai, o jų reakcijos į bet kokius dirgiklius yra rodomos itin raiškiai. Dėl to tikslinga ugdyti ritmo pojūtį žaidimų pagalba. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ritmas kuriamas kaitaliojant bendrus grupės užsiėmimus, kurie reikalauja koncentracijos ir tuo pačiu įterpiant savarankiškas vaikų veiklas – žaidimus. Tačiau aiškinti apie ritmo pasikeitimus reikia palengva, jiems aiškiai suprantama kalba, remiantis ankstesnių, teigiamas emocijas sukėlusių, įvykių, veiklų pavyzdžiais. Tokiu būdu vaikas lengviau adaptuosis besikeičiančio ritmo atžvilgiu“, – sako specialistė.
Vaikas protestuoja
Vis tik kaip elgtis, jei atžala nenori mokytis. Kaip jį paskatinti? I. Keliauskienė teigia, kad dažniausiai vaikai nenori mokytis, kai susiduria su tam tikrais sunkumais. Kaip pavyzdžiui, mokytis skaityti – sunkiau nei tikėtasi: „Tokioje situacijoje tėvai turėtų parodyti supratimą vaiko atžvilgiu ir padėti jam įveikti pyktį ar nusivylimą. Naudoti tokias frazes „taip, sunku, suprantu kodėl esi liūdnas ar piktas“. Tačiau po to turi sekti meilumas ir skatinimas „aš myliu tave, nepaisant to ar gali skaityti ar ne, pabandom dar kartą, nudžiugink mane“.“
Tačiau vaikų psichologė tikina, kad vien gerų žodžių ir supratimo parodymo neužtenka, kiekvienam vaikui būtinas realus sėkmės patyrimas tiek ugdymo įstaigoje, tiek ir už jos ribų. „Kad ir ką vaikas gerai atliktų, reikėtų suteikti jam kuo daugiau galimybių tai parodyti. Ugdymo įstaigos pedagogai taip pat turėtų koncentruotis į vaiko sėkmės patyrimą, todėl užduotys turi būti tokios, kurių metu vaiką lydėtų pasisekimas, o mokymasis būtų linksmas. Taigi, reikėtų puoselėti vaiko džiaugsmą mokytis, o ne stumti prieš jo nenorą praktikuotis, kas ilgainiui pašalina mokymosi malonumą ir paskatina nerimą bei nesėkmės baimę“, – pokalbį baigia darželių tinklo „Išminčiukai“ direktorė.
