Galime pasidžiaugti, jog Lietuvoje motinystės ar tėvystės atostogos yra gana ilgos lyginant su kitomis Europos šalimis. Tad pirmuosius metus vaikus įprastai augina tėvai. Na, o kai jau nusprendžiama grįžti į darbo rinką reikia apsispręsti – darželis, močiutė ar auklė. „Nėra vieno atsakymo, kas geriau. Visada reikia žiūrėti, kokios sąlygos sudaromos vaikui tiek vienoje, tiek kitoje terpėje. Svarbu, kad paaugusio vaiko poreikiai būtų patenkinami, deja, ne visada tai pavyksta padaryti pasilikus namie su močiute. Bet labai norint – įmanoma“, – pokalbį pradeda darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė ir vaikų psichologė Ingrida Keliauskienė.
Sudaryti sąlygas bendravimui
Anot jos, antraisiais ir trečiaisiais gyvenimo metais išryškėja vaiko individualumo samprata. Jis save pradeda suvokti kaip atskirą asmenį, su skirtingais poreikiais ir charakteriu. „Puiku, jei seneliai gali dalintis meile su anūkais ir skirti jiems daug dėmesio. Tačiau svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų sąlygas bendravimui su bendraamžiais. Tai ne nuėjimas į būrelį vieną kartą per savaitę. Bet kasdienis laiko leidimas žaidimų aukšteles ar, tarkime, trys pusdieniai kokioje nors vaikų mokyklėlėje. Tiesiog tokio amžiaus vaikams jau reikia po truputį mokytis bendrauti su kitais“, – teigia pašnekovė.
Nepamiršti ugdyti
Be to, specialistės teigimu, jei tėvai nusprendžia vaiko priežiūrą patikėti seneliams – reiktų įvertinti ir ugdymosi galimybes: „Įprasta, kad namuose seneliai ne tik prižiūri vaiką, bet dažnu atveju ir buitį – tvarko namus, gamina valgį ar prižiūri augintinius. Tad laiko vaikui lieka mažiau, o gal ir kantrybės bei disciplinos. Todėl svarbu, jog pasilikus su seneliais atžala kasdien lavintųsi – spręstų užduotėles, darytų darbelius, mokytųsi skaičiuoti ar rašyti. O jau prieš pradedant lankyti mokyklą sugebėtų koncentruoti dėmesį bent 30 minučių.“
Dėmesys – nėra lepinimas
Pasak „Išminčiukų“ vadovės, svarbu, kad seneliai leisdami laiką su vaikais nustatytų reikiamas ribas ir stengtųsi paisyti tėvų auklėjimo modelio. „Darželyje yra ritmas ir disciplina, nes vaikų ir veiklų yra daug. To nepamiršti reiktų ir namie – nes kartais seneliai leidžia per daug ir vaikas ilgainiui gali pradėti elgtis nederamai, negerbti kitų, nesuvokti, jog egzistuoja pasekmės“, – sako I. Keliauskienė.
Vis tik pašnekovė pabrėžia, jog nereikia lepinimo lyginti su skiriamu dėmesiu. Kai vaikas yra maloninamas daiktais ar nuolat aplink jį šokinėjama – tai nėra gerai. Bet iš esmės, jei vaikui yra skiriamas dėmesys, su juo praleidžiama daug laiko – žaidžiama, šokama, gaminamas maistas, einama į žygius – tai nėra lepinimas. Tai puikaus ryšio su artimaisiais formavimas.
Mokosi empatijos
Na, o jei tėvai nusprendžia atžalą leisti į darželį, tuomet reiktų įvertinti ir jo teikiamus privalumus. Pasak psichologės, vaikai darželyje įgyja savarankiškumo, išmoksta dalintis, tampa empatiški. Leidžiant laiką kasdien tarp bendraamžių kur kas labiau lavėja socialiniai įgūdžiai – ne tik gebėjimas bendrauti, bet ir pareigingumas, tvarkingumas ir kitos panašios savybės. „Žinoma, besirenkant darželį svarbu atkreipti dėmesį, koks žmogus dirbs su jūsų vaiku bei kokios sąlygos yra sudaromos. Kiek grupėje vaikų, kokia patalpa, koks inventorius. Natūralu, jog jei darželio grupėje yra 20 vaikų ir tik viena auklėtoja, tai mažam – vos kelių metų vaikučiui, tai nėra pati geriausia aplinka tobulėti“, – tikina pašnekovė.
Turės įtaką ateičiai
Patys pirmi šešeri metai ypač svarbūs vaiko gyvenime. Kai kurie psichologai net teigia, jog jie svarbiausi ir lemiami formuojant vaiko charakterį. Anot I. Keliauskienės, negalima teigti, jog darželio lankymas ar nelankymas turės įtaką pačiam vaiko charakteriui. Jei vaikas linkęs labiau bendrauti – tai ir nelankęs darželio greičiausiai puikiai sutars su vaikais mokykloje. O uždaresnis vaikas ir lankęs darželį mokykloje gali būti labiau užsisklendęs. „Vis tik sutikčiau su psichologų nuomone, jog vaikai, kurie nuo mažumės auga bendraamžių kolektyve – užaugę darbe yra labiau lankstesni ir lengviau pritampantys prie kolektyvo“, – sako „Išminčiukų“ direktorė.
