Mokomės vieni iš kitų

Sužinokite ką veikiame, ko mokomės ir kaip save ugdome.

Sužinoti daugiau

Mūsų mažieji Išminčiukai

Susipažinkite su mūsų jaunųjų išminčiukų darželio grupelėmis.

Sužinoti daugiau

Išminčiukų šventės

Mums patinka švęsti šventes ir linksmai leisti laiką.

Sužinoti daugiau
 

„Aš pats apsirengsiu“, „čia mano“, „nenoriu, kad būtum čia“ – tokios frazės tikriausiai girdėtos daugeliui mažų vaikų tėvų. Vieni stengiasi į tai nekreipti dėmesio ir visa tai nurašo įprastam vaiko raidos etapui, kitiems prireikia viso kantrybės aruodo, o treti – pasimetę. Kas darosi su mano vaiku? Juk visai neseniai buvo toks mielas mažas mažylis, telpantis tėvų glėbyje. Vaikų psichologė ir darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė Ingrida Keliauskienė tikina, jog vieno atsakymo nėra, kaip tinkamai elgtis – kelių yra daug – svarbiausia šiuo jautriu laikotarpiu nepadaryti meškos paslaugos.

Kaip atpažinti?

„Trečių metų krizė nebūtinai prasideda, kai mažyliui sukanka dveji. Ji gali prasidėti ir antrųjų pabaigoje ar net gerokai virš trejų. Tiesiog dažniausiai ji pasireiškia trečiaisiais gyvenimo metais, kai vaikas pradeda save suvokti kaip individą. Jo kalboje padaugėja žodelių „aš“, „mane“, „mano“, „pats““, – teigia psichologė. Vis tik prie vaiko didelio noro visą daryti pačiam ir būti savarankiškam gali atsirasti ir nemalonių elgesio elementų – nuotaikų kaitos, pykčio priepuoliai, isterijos, padidėjęs jautrumas: „Supykęs vaikas gali net pasakyti skaudžius žodžius, jog nemyli mamos ar jos nemėgsta. To asmeniškai priimti nereikėtų . Dramatizuoti taip pat. Supykęs mažylis tiesiog nemoka išreikšti savo emocijų, apibūdinti kaip jaučiasi, todėl taip gali pasakyti. Jo supratimu tai žodžiai, kuriais jis gali paveikti kitą, nes kol kas galbūt tik tokius supranta.“

Kalbėtis nurimus

Jau daug metų su vaikais dirbanti psichologė teigia, jog kaip ir visuose vaiko raidos etapuose taip ir šiame – svarbiausia bendravimas ir ramybė. Žinoma, tikėtis, jog su vaiku isterijos ar pykčio priepuolio metu pavyks konstruktyviai pasikalbėti – nereikia. Pradžioje derėtų vaikutį nuraminti, apkabinti, pabučiuoti, o tik nurimus kalbėtis. Paklausti kaip jis jaučiasi, kas jam nepatinka ar patinka, kodėl jis kažko nori ar nenori. „Žinoma, tai nereiškia, kad tėvai visuomet turi šokti pagal vaiko dūdelę ir vos tik jam pravirkus paisyti jo norų ar įgeidžių. Egzistuoja pozityvi disciplina, kurios pagalba vaikas žino ribas ir žino pasekmės, jei jas peržengs“, – sako vaikų psichologė I. Keliauskienė.

Pozityvi disciplina

Pozityvios disciplinos esmė – vaikas turi žinoti, jog egzistuoja pasekmės, jei elgsis netinkamai. Tarkime – jei nesirengsi ar nesitvarkysi kambario vakare negalėsi žiūrėti filmuko 30 minučių, o tik 10. „Išminčiukų“ vadovė teigia, jog labai svarbu, kad tėvai parinktų adekvačias pasekmės. Nereiktų sakyti, jog jei nevalgysi – daugiau niekada negausi saldainių. Vaikas žino, kad tai nerealu. Vis tiek kažkada gaus ir todėl jis gali nereaguoti. Geriau reiktų sakyti, jog negaus šiandien saldainių ar panašiai.

Pliaukštelėjimai – ne išeitis

Prasidėjus pirmosioms mažylio dramoms kartais tėvams neužtenka kantrybės – ir jie vis dar tai sprendžia pliaukštelėjimais per sėdynę. Vaikų psichologė kategoriška – smurtas yra nepateisinamas jokiais būdais. Jis nesprendžia problemos, o tik dar labiau gilina ją. „Visų pirma, smurtas gimdo smurtą. Smurtą – tiek psichologinį, tiek fizinį, matantis ar patiriantis vaikas kopijuos smurtaujančių veiksmus ir pats pradės smurtauti. O jei nepradės – patiriamas emocijas pradės sublimuoti. Jis gali vėl imti šlapintis į kelnes, kramtyti nagus, prasidėti nervinis tikas“, – sako pašnekovė.

Kas suaugusiam – tas ne vaikui

Be to, specialistė pataria nepraktikuoti ir palikimo vieno kambaryje ar kokiame sandėliuke. Ir jokiu būdu tamsoje: „Mažam vaikui tai gali atrodyti kaip tragedija, po tokio incidento jis gali pradėti bijoti tamsos ar apskritai bijoti, jog kažkur mama ar tėte išeis, jį paliks, jis bus niekam nereikalingas. Suaugusiam 5-10 minučių nėra tokia ilga laiko trukmė. Vaikui tai gali būti traumuojantis laikas.“ Anot jos, mažesnė žala bus daroma, jei pasibaigus isterijai vaiką pasisodinsime prie vieno stalo ir paprašysime tyloje apmąstyti savo veiksmus.

Darželyje vienaip – namie kitaip

Dažnai tėvai stebisi, kaip darželyje atžalos būna tokios paklusnios, ramios, o namie grįžta ir diktuoja savo sąlygas. „Viskas paprasta ir paaiškinama. Darželiuose egzistuoja tvarka ir aiškus ritmas, kurio auklėtojos su vaikais laikosi. Ko namuose kartais pritrūksta, nes tėvai pavargę ar tiesiog nori palepinti vaikus“, – šypsosi pašnekovė. I. Keliauskienė tikina, jog yra pasitaikę atvejų, kuomet nauji vaikai bando darželio tvarką griauti – tai dažniausiai vienturčiai ar pagrandukai. Bet supratę, jog rutinos nesugriaus – prisitaiko, nes nenori būti vieni: „Natūralu, jei visi valgo ar dainuoja – kaip sėdėsi kampe visą laiką ir būsi vienas? Tai gali būti kelis pirmus kartus, bet netruks amžinai.“

 Darželių tinklo vadovė teigia, jog tokiu atveju, kai naujokai pradeda ignoruoti jų darželio tvarką – pasitaiko, bet auklėtojos yra profesionalės, todėl žino, kaip elgtis.  „Adaptacijos metu bet kuriam vaikui reikia daugiau dėmesio, dažniau paklausti, apkabinti, paraginti, pakviesti. Tačiau mūsų auklėtojos žino, jei vaikas kategoriškai atsisako kažką daryti – nereikia per daug lįsti į akis ar pulti guosti, klausinėti. Geriau suteikti jam erdvės, ir kai vaikas šiek tiek pamatys, ką kiti daro, dar kartą paklausti ar jau dabar nenori prisijungti“, – sako psichologė.

 

 


Tapkime draugais! Sekite mūsų veiklą ir facebook paskyroje.

Darželio naujienos

Alergiškas vaikas darželyje: kaip sukurti jam saugią aplinką?

Alergiškas vaikas darželyje: kaip sukurti jam saugią aplinką?

Kol vaikas mažas, jis yra namuose, tad tėvai gali saugiai jį prižiūrėti. Bet paaugus, tėveliai susiduria su svarbiu iššūkiu ir klausimu, koks darželis gali atitikti alergi&scaron ...

Pozityvi disciplina – kas tai?

Pozityvi disciplina – kas tai?

Pastaruoju metu verdant kalboms apie vaikų auklėjimą atsiranda vis daugiau teorijų, kaip atžalą reiktų tinkamai auklėti. Vienas iš būdų – pozityvi disciplina. „Jos esmė &nda ...

 3 veiklos su vaikais namuose: padės mokytis raides, ugdys kūrybiškumą ir lavins motoriką

3 veiklos su vaikais namuose: padės mokytis raides, ugdys kūrybiškumą ir lavins motoriką

Kol pusnys tik didėja, o pavasario saulės nematyti ir karantino pančiai neatlaisvėjo – daugiau laiko praleidžiame namie su vaikais. Vis tik kartais pritrūksta idėjų, kaip turiningai iš ...

Psichologės patarimai, kaip paskatinti vaiką mokytis – bet neperspausti

Psichologės patarimai, kaip paskatinti vaiką mokytis – bet neperspausti

  Siaučiant pasaulinei pandemijai su iššūkiais susiduria daugybė gyvenimo sričių. Viena iš jų – švietimas. Kontaktinį mokymasis keičia nuotolinis, o ...

Kas geriau – darželis ar močiutė?

Kas geriau – darželis ar močiutė?

Galime pasidžiaugti, jog Lietuvoje motinystės ar tėvystės atostogos yra gana ilgos lyginant su kitomis Europos šalimis. Tad pirmuosius metus vaikus įprastai augina tėvai. Na, o kai jau ...

Vaikų psichologė patarė, kokių klaidų nedaryti gimus antram vaikui

Vaikų psichologė patarė, kokių klaidų nedaryti gimus antram vaikui

Pametinukai ar visgi didesnis amžiaus skirtumas? Tokie klausimai galvoje kirba ne vienai šeimai, kurie susilaukia pirmojo vaikelio ir vis pagalvoja apie antrąjį. „Vienos taisyklės ...

Alergija ir darželis – kaip suderinti?

Alergija ir darželis – kaip suderinti?

Vis dažniau girdimos tokios frazės, jog  XXI amžiaus vaikų liga – alergija. Ir, neva, nealergiškų vaikų beveik nebūna. Ir, išties, vis daugiau tėvų susiduria su &scaro ...

Trečių metų krizė. Psichologė patarė, ką turėtų žinoti tėvai?

Trečių metų krizė. Psichologė patarė, ką turėtų žinoti tėvai?

„Aš pats apsirengsiu“, „čia mano“, „nenoriu, kad būtum čia“ – tokios frazės tikriausiai girdėtos daugeliui mažų vaikų tėvų. Vieni stengiasi į t ...

Psichologė paaiškino, kokią įtaką vaiko emocinė būsena turi ligoms

Psichologė paaiškino, kokią įtaką vaiko emocinė būsena turi ligoms

Vis dažniau viešojoje erdvėje pabrėžiama, jog psichologinė būsena tiek suaugusiems, tiek vaikams turi įtaką ir jų fizinei būsenai. Vis tik mes dažniausiai įpratę savo vaikų sveikata rūp ...

  1. 1
  2. 2
  3. 3