Pastaruoju metu verdant kalboms apie vaikų auklėjimą atsiranda vis daugiau teorijų, kaip atžalą reiktų tinkamai auklėti. Vienas iš būdų – pozityvi disciplina. „Jos esmė – vaikas turi žinoti, jog egzistuoja pasekmės, jei elgsis netinkamai. Bet tai nėra bausmė. Tarkime – jei nesirengsi ar nesitvarkysi kambario vakare negalėsi žiūrėti filmuko 30 minučių, o tik 10“, – teigia vaikų psichologė ir darželių tinklo „Išminčiukai“ direktorė Ingrida Keliauskienė.

Psichologė pataria...

• Adekvati pasekėme. Nereiktų sakyti, jog jei nevalgysi – daugiau niekada negausi saldainių. Vaikas žino, kad tai nerealu. Vis tiek kažkada gaus ir todėl jis gali nereaguoti.
• Smurtas yra nepateisinamas. Jokiais būdais. Jis nesprendžia problemos, o tik dar labiau gilina ją.
• Nepalikti vieno kambaryje ir jokiu būdu tamsoje. Po tokio incidento vaikas gali apskritai bijoti pasilikti vienas, nes jausis nesaugus. Verčiau nurimus jam – paprašyti kartu pasėdėti tyliai ir apmąstyti savo veiksmus.
• Kritikuoti ne vaiką, o jo veiksmus. Sakydami „koks blogas esi, kodėl taip padarei?“ griauname vaiko savivertę ir pasitikėjimą savimi. Verčiau reiktų sakyti „kodėl toks geras berniukas, taip negražiai pasielgė“.

Kol pusnys tik didėja, o pavasario saulės nematyti ir karantino pančiai neatlaisvėjo – daugiau laiko praleidžiame namie su vaikais. Vis tik kartais pritrūksta idėjų, kaip turiningai išnaudoti laiką su mažiausiais – kuo užimti, kad būtų smagu ir naudinga. Vilnuje, Valakampiuose įsikūrusio vaikų darželio „Išminčiukai“ auklėtoja Kotryna Drobužaitė dalinasi 3 smagiomis idėjomis, kaip tai padaryti.  

Spalvinimas štampukais

Reikalingi trys paveikslėliai atspausdinti ant nupiešti paveikslėliai, virtuvinė kempinėlė, guašas ar kiti skysti dažai.

Eiga:

Tereikia sukarpyti virtuvinę kempinėlę įvairiomis formomis ir dydžiais. Ją merkti į dažus ir leisti vaikams marginti piešinius.

„Tai netradicinis spalvinimo būdas, tinkantis ir mažesniems ir vyresniems vaikams. Štampuodami su kempinėle galima gauti skirtingus raštus, nei spalvinant teptuku. Su šia užduotėle laviname kūrybiškumą, smulkiosios motorikos įgūdžius, vaizduotę“, – sako pašnekovė.

Pasislėpusios raidės

Reikalingi du lapai, popieriniai rankšluosčiai, vanduo ir pipetė.

Eiga:

Ant abiejų lapų surašykite visas abėcėlės raides (arba geometrines formas, skaičius). Tada paėmus popierinį rankšluostį, jį sukarpyti į mažus skutelius ir  uždėti ant raidžių viename lape. Galiausiai pasiėmus pipetę, po vieną lašiuką užlašinti ant uždengtų raidžių. Tą raidę, kuri išryškėja reikia surasti kitame lape ir ją apibraukti.

„Tai linksmas būdas mokytis abėcėlės raidžių. Mokydamiesi raides, kartu laviname atidumą, koncentraciją. Be to, mokymasis žaidimo forma padeda lengviau įsisavinti informaciją ir vaikai mieliau mokysis“, – šypsosi pedagogė.

Ledų rutuliukai ir vafliai

Reikės butelio kamštelių, dekoratyvinių minkštų kamuoliukų ir skalbinių segtuko ar pinceto.

Sudėkite kamštelius norima forma ar didėjimo ir mažėjimo tvarka. Ir paprašykite vaiko segtuko pagalba sudėti minkštus kamuoliukus į kamštelius. Tuomet galite paprašyti suskaičiuoti, kiek vienoje eilutėje kamuoliukų.

„Ši užduotėlė puikiai tinka lavinti smulkiosios motorikos įgūdžius. Išmokstame koordinuoti savo judesius suimdami ir įdėdami kamuoliuką į kamštelį. Taip pat laviname atidumą, kantrybę ir mokome skaičiuoti“, – pokalbį baigia pašnekovė ir priduria, kad nuo mažens vaikų lavinimui skirdami bent po 30 minučių per dieną prisidėsime ne tik prie jo tobulėjimo, bet ir jo žingeidumo lavinimo ir meilės mokslui ar kitoms kūrybinėms veikloms.

Daugiau veiklų su „Išminčiukų" auklėtojomis:

Piešimas muilo burbulais ir virvutėmis

https://www.delfi.lt/video/aktualijos/ugdomosios-veiklos-vaikams-piesimas-burbulais-ir-virvute.d?id=86030903&jwsource=cl

Pasigaminkite namuose! Kinetinis smėlis, lavos lempa ir lietus stiklainyje!

https://www.delfi.lt/video/aktualijos/ugdomosios-veiklos-vaikams-lavos-lempa-kinetinis-smelis-ir-lietus-stiklainyje.d?id=86031093&jwsource=cl

Eksperimentas "Spalvotas lietus"

https://www.delfi.lt/seima/idomu/smagus-eksperimentas-maziesiems-kartu-sukurkite-spalvota-lietu.d?id=90485489&fbclid=IwAR3QzUNKETv1pQFOqAofoF5TRw1gdkG8oIHT1wnHGTA73KohJ0Cl5DOrYRY#/

Siaučiant pasaulinei pandemijai su iššūkiais susiduria daugybė gyvenimo sričių. Viena iš jų – švietimas. Kontaktinį mokymasis keičia nuotolinis, o dalis tėvų saugodami save ir kitus nusprendžia atžalų nevesti į darželius ir ugdyti juos namuose. Vaikų darželių tinklo „Išminčiukai“ direktorė, vaikų psichologė Ingrida Keliauskienė pabrėžia, kad darželis ne tik vaikų priežiūros ir ugdymo įstaiga – bet ir socializacijos vieta, kuri vaikams nuo 3 metų itin reikalinga. Todėl darželio pakeisti ar lyginti su namų ugdymu neverta. Bet esant dabartinei situacijai – tėvai galėtų imtis veiksmų, kurie skatintų vaiko žingeidumą ir padėtų išmokti naujų dalykų.

Nepraleisti svarbaus laikotarpio

Rūpestingi tėvai jau itin ankstyvame amžiuje – net kūdikystėje – pradeda lavinti atžalas. Anot psichologės, tai nėra blogai. Tačiau visur reiktų justi saiką: „Susidomėjimas raidėmis, skaičiais gali atsirasti labai ankstyvame amžiuje. Todėl tai pastebėjus – verta nenumoti ranka ir toliau skatinti žingeidumą. Praleidus šį laikotarpį vaikui gali tekti įdėti daug darbo bei pastangų ateityje. Be to, labai svarbu neperspausti vaiko ir nuolat jo neversti mokytis, vos atsiradus laisvai minutei. Kur kas svariau skatinti vaiko smalsumą, gebėjimą tyrinėti bei rinkti informaciją, o vėliau, taikyti įgytą patirtį.“

Padėti susikaupti

Dažnai smalsūs 4-5 metų vaikai atpažįsta raides ir skaičius, o kartais geba parašyti kokį nors žodį ar jungti skiemenis ir skaityti. Pastarųjų tėvai dažnai susimąsto – ar nederėtų jiems pradėti lankyti mokyklą kiek anksčiau? Vis tik pašnekovė pabrėžia, kad žinios nėra pagrindinis rodiklis kalbant apie mokyklą. Tokio amžiaus gabiems vaikams dar gali būti pakankamai sunku susikaupti ir mokytis 45 minutes pamokoje. Taip pat vaikas gali būti nepasiruošęs psichologiškai.

 „Jei vaikui sunku sukaupti dėmesį, tuomet tėvai turėtų padėti grąžinti vaiko koncentraciją.  Pavyzdžiui, nuolatinis vaiko dėmesio grąžinimas jam skaitant galėtų būti paveikslėlio rodymas ir kalbėjimasis. Itin svarbu parinkti užduotis, kurios vaikams nebūtų per sunkios, įdomios ir skatintų, sukeltų geras emocijas. Kiekvienas vaikas yra savitas ir unikalus, todėl reikėtų to nepamiršti ir vertinant vaikų pasiekimus, juos skatinti“, – sako pedagogė.

Kaip paaiškinti apie pokyčius?

Jau kurį laiką Lietuvoje priešmokyklinis ugdymas yra privalomas. Tad visi tėvai – net ir tiek, kurie nusprendė vaikų nevesti į darželius – turi sukti galvą, kaip vaikui paaiškinti apie greit vykstančius pokyčius. I. Keliauskienė tikina, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams ritmas yra būtinas, nes tik nusistovėjusio ritmo dėka vaikai išmoksta paskirstyti laiką ir jame orientuotis. Todėl net ir nelankantys darželio – jį turėtų turėti. Be to, ji kaip darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė pastebi, kad tie vaikai, kurie lanko darželį – gana lengvai adaptuojasi ir mokykloje.

 „Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra itin jautrūs emociškai, o jų reakcijos į bet kokius dirgiklius yra rodomos itin raiškiai. Dėl to tikslinga ugdyti ritmo pojūtį žaidimų pagalba. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ritmas kuriamas kaitaliojant bendrus grupės užsiėmimus, kurie reikalauja koncentracijos ir tuo pačiu įterpiant savarankiškas vaikų veiklas – žaidimus. Tačiau aiškinti apie ritmo pasikeitimus reikia palengva, jiems aiškiai suprantama kalba, remiantis ankstesnių, teigiamas emocijas sukėlusių, įvykių, veiklų pavyzdžiais. Tokiu būdu vaikas lengviau adaptuosis besikeičiančio ritmo atžvilgiu“, – sako specialistė.

Vaikas protestuoja

Vis tik kaip elgtis, jei atžala nenori mokytis. Kaip jį paskatinti? I. Keliauskienė teigia, kad dažniausiai vaikai nenori mokytis, kai susiduria su tam tikrais sunkumais. Kaip pavyzdžiui,  mokytis skaityti – sunkiau nei tikėtasi: „Tokioje situacijoje tėvai turėtų parodyti supratimą vaiko atžvilgiu ir padėti jam įveikti pyktį ar nusivylimą. Naudoti tokias frazes „taip, sunku, suprantu kodėl esi liūdnas ar piktas“. Tačiau po to turi sekti meilumas ir skatinimas „aš myliu tave, nepaisant to ar gali skaityti ar ne, pabandom dar kartą, nudžiugink mane“.“ 

Tačiau vaikų psichologė tikina, kad vien gerų žodžių ir supratimo parodymo neužtenka, kiekvienam vaikui būtinas realus sėkmės patyrimas tiek ugdymo įstaigoje, tiek ir už jos ribų. „Kad ir ką vaikas gerai atliktų, reikėtų suteikti jam kuo daugiau galimybių tai parodyti. Ugdymo įstaigos pedagogai taip pat turėtų koncentruotis į vaiko sėkmės patyrimą, todėl užduotys turi būti tokios, kurių metu vaiką lydėtų pasisekimas, o mokymasis būtų linksmas. Taigi, reikėtų puoselėti vaiko džiaugsmą mokytis, o ne stumti prieš jo nenorą praktikuotis, kas ilgainiui pašalina mokymosi malonumą ir paskatina nerimą bei nesėkmės baimę“, – pokalbį baigia darželių tinklo „Išminčiukai“ direktorė.

Galime pasidžiaugti, jog Lietuvoje motinystės ar tėvystės atostogos yra gana ilgos lyginant su kitomis Europos šalimis. Tad pirmuosius metus vaikus įprastai augina tėvai. Na, o kai jau nusprendžiama grįžti į darbo rinką reikia apsispręsti – darželis, močiutė ar auklė. „Nėra vieno atsakymo, kas geriau. Visada reikia žiūrėti, kokios sąlygos sudaromos vaikui tiek vienoje, tiek kitoje terpėje. Svarbu, kad paaugusio vaiko poreikiai būtų patenkinami, deja, ne visada tai pavyksta padaryti pasilikus namie su močiute. Bet labai norint – įmanoma“, – pokalbį pradeda darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė ir vaikų psichologė Ingrida Keliauskienė.

Sudaryti sąlygas bendravimui

Anot jos, antraisiais ir trečiaisiais gyvenimo metais išryškėja vaiko individualumo samprata. Jis save pradeda suvokti kaip atskirą asmenį, su skirtingais poreikiais ir charakteriu. „Puiku, jei seneliai gali dalintis meile su anūkais ir skirti jiems daug dėmesio. Tačiau svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų sąlygas bendravimui su bendraamžiais. Tai ne nuėjimas į būrelį vieną kartą per savaitę. Bet kasdienis laiko leidimas žaidimų aukšteles ar, tarkime, trys pusdieniai kokioje nors vaikų mokyklėlėje. Tiesiog tokio amžiaus vaikams jau reikia po truputį mokytis bendrauti su kitais“, – teigia pašnekovė.

Nepamiršti ugdyti

Be to, specialistės teigimu, jei tėvai nusprendžia vaiko priežiūrą patikėti seneliams – reiktų įvertinti ir ugdymosi galimybes: „Įprasta, kad namuose seneliai ne tik prižiūri vaiką, bet dažnu atveju ir buitį – tvarko namus, gamina valgį ar prižiūri augintinius. Tad laiko vaikui lieka mažiau, o gal ir kantrybės bei disciplinos. Todėl svarbu, jog pasilikus su seneliais atžala kasdien lavintųsi – spręstų užduotėles, darytų darbelius, mokytųsi skaičiuoti ar rašyti. O jau prieš pradedant lankyti mokyklą sugebėtų koncentruoti dėmesį bent 30 minučių.“

Dėmesys – nėra lepinimas

Pasak „Išminčiukų“ vadovės, svarbu, kad seneliai leisdami laiką su vaikais nustatytų reikiamas ribas ir stengtųsi paisyti tėvų auklėjimo modelio. „Darželyje yra ritmas ir disciplina, nes vaikų ir veiklų yra daug. To nepamiršti reiktų ir namie – nes kartais seneliai leidžia per daug ir vaikas ilgainiui gali pradėti elgtis nederamai, negerbti kitų, nesuvokti, jog egzistuoja pasekmės“, – sako I. Keliauskienė.

 Vis tik pašnekovė pabrėžia, jog nereikia lepinimo lyginti su skiriamu dėmesiu. Kai vaikas yra maloninamas daiktais ar nuolat aplink jį šokinėjama – tai nėra gerai. Bet iš esmės, jei vaikui yra skiriamas dėmesys, su juo praleidžiama daug laiko – žaidžiama, šokama, gaminamas maistas, einama į žygius – tai nėra lepinimas. Tai puikaus ryšio su artimaisiais formavimas.

Mokosi empatijos

Na, o jei tėvai nusprendžia atžalą leisti į darželį, tuomet reiktų įvertinti ir jo teikiamus privalumus. Pasak psichologės, vaikai darželyje įgyja savarankiškumo, išmoksta dalintis, tampa empatiški. Leidžiant laiką kasdien tarp bendraamžių kur kas labiau lavėja socialiniai įgūdžiai – ne tik gebėjimas bendrauti, bet ir pareigingumas, tvarkingumas ir kitos panašios savybės. „Žinoma, besirenkant darželį svarbu atkreipti dėmesį, koks žmogus dirbs su jūsų vaiku bei kokios sąlygos yra sudaromos. Kiek grupėje vaikų, kokia patalpa, koks inventorius. Natūralu, jog jei darželio grupėje yra 20 vaikų ir tik viena auklėtoja, tai mažam – vos kelių metų vaikučiui, tai nėra pati geriausia aplinka tobulėti“, – tikina pašnekovė.

Turės įtaką ateičiai

Patys pirmi šešeri metai ypač svarbūs vaiko gyvenime. Kai kurie psichologai net teigia, jog jie svarbiausi ir lemiami formuojant vaiko charakterį. Anot I. Keliauskienės, negalima teigti, jog darželio lankymas ar nelankymas turės įtaką pačiam vaiko charakteriui. Jei vaikas linkęs labiau bendrauti – tai ir nelankęs darželio greičiausiai puikiai sutars su vaikais mokykloje. O uždaresnis vaikas ir lankęs darželį mokykloje gali būti labiau užsisklendęs. „Vis tik sutikčiau su psichologų nuomone, jog vaikai, kurie nuo mažumės auga bendraamžių kolektyve – užaugę darbe yra labiau lankstesni ir lengviau pritampantys prie kolektyvo“, – sako „Išminčiukų“ direktorė.